Streso ryšiai su nerimu, depresija ir rizika į savižudybes: antra dalis

Sudėtingumas:

nerimas Streso ryšiai su nerimu, depresija ir rizika į savižudybes: antra dalisPirmoje dalyje apžvelgėme streso ir jo įveikos ryšius. Taip pat nagrinėjome, kas gali atsitikti, jei streso įveika tampa nebe efektyvi.

Gera streso įveika apima tokius dalykus, kaip kalbėjimas su draugais, fizinis aktyvumas, sportas, skaitymas, muzikos klausymas, darymas ką nors gero kitiems, naminių gyvūnų prižiūrėjimas, filmų žiūrėjimas, laiko leidimas su draugais, meditavimas, juokimasis ar bet kas kitas, kas gali pabudint jūsų sielą.

Bloga streso įveika apima tokius dalykus: alkoholio, narkotikų vartojimas, nerūpestingas vairavimas, paleistuvavimas, savęs žalojimas, izoliacija, pykčio protrūkiai, ar bet kas kitas, kas gali sukelti gėdos, kaltės, ar žemos savivertės jausmus. Skaityti visą straipsnį »

Psichoterapinė istorija: Uždusintas pyktis

anger management set 300x300 Psichoterapinė istorija: Uždusintas pyktisSudėtingumas:

Kai pro mano duris vėl įėjo Aurelija, nė nenujaučiau, kad man bus lemta tapti kontroliuojančia mama.

 Aurelija buvo pasirodžiusi prieš gerą dešimtį metų, bet keliskart apsilankiusi dingo. Mokėsi informatikos, atsiminiau, jog ji buvo iš tų retų merginų, kurios sugeba likti be draugo net ir būdamos vyrų apsuptyje.

– Jaučiu, kad atėjo laikas, – teatrališkai nutęsė, įžengusi į mano kabinetą, – grįžau iš užsienio ir supratau, kad nebenoriu gyventi taip, kaip seniau. Skaudžiausia, kad vis nerandu vyro, tik keletą dėdulių, kurių geriau ir neprisiminti. Skaityti visą straipsnį »

Streso ryšiai su nerimu, depresija ir rizika į savižudybes: Pirma dalis

Sudėtingumas:
stress 1 300x226 Streso ryšiai su nerimu, depresija ir rizika į savižudybes: Pirma dalisGyvenime yra labai daug dalykų, dėl kurių nerimauja paaugliai. Kai kuriais atvejais tai gali peraugti į nerimą, o kitais atvejais tai išlieka tiesiog nuogastavimu. Pastebėta, kad yra koontinumas tarp normalaus nerimavimo ir streso.
Kai nagrinėjamas stresas, jis dažniausiai aprašomas kontinumu eustresas <-> stresas <-> distresas.
Eustresas yra tam tikra streso rūšis, kuri dažniausiai siejama su nerimastingumu, kurį sukelia kas nors svarbaus, pavyzdžiui, egzaminas, pirmoji diena naujame darbe ar prašymas mylimo žmogaus vesti/tekėti. Eustresas kartais dar vadinamas geruoju stresu ar išanksto numatomu. Skaityti visą straipsnį »

INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA ADLER Alfred

Sudėtingumas:

Alfred Adler INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA ADLER AlfredMENKAVERTIŠKUMO (inferiority) JAUSMAS. Menkavertiškumo jausmas – būdingas visiems žmonėms ir yra pagrindinė elgesį sąlygojanti jėga. Tai nėra silpnumo ar nenormalumo požymis. Greičiau menkavertiškumo jausmas yra visų žmogiškųjų siekių šaltinis ir jėga, motyvuojanti visą elgesį. Visas žmogaus augimas ir vystymasis atsiranda dėl bandymo kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą – žmogus visą savo gyvenimą yra motyvuojamas poreikio įveikti menkavertiškumo jausmą ir pasiekti aukštesnį išsivystymo lygį. Skaityti visą straipsnį »

Priklausomybė nuo sekso: pagrindai

Sudėtingumas:

my hart sex and exercise Priklausomybė nuo sekso: pagrindaiDaugumai suaugusiųjų seksas yra normali – sveika patirtis jų gyvenime. Seksas su partneriais ar su savimi, ar kaip dalis naujai užmezgamų santykių – visa tai suteikia tam tikro malonumo renkantis. Asmenų, priklausomų nuo sekso, elgesys dažniausiai gali būti apibrėžiamas tokiais žodžiais kaip kompulsyvumas, instinktyvumas, ar paslaptingumas.
Priešingai nuo normalių santykių, turintys sekso priklausomybę užsiima juo stengdamiesi įveikti iškilusias problemas, nuobodulį ar nerimą bei kitus stiprius jausmus, tokius kaip jaustis svarbiam, norimam ar galingam. Skaityti visą straipsnį »

Psichoterapinė istorija: Kilmingieji ir tarnai

anna Psichoterapinė istorija: Kilmingieji ir tarnaiAnos pasaulis man trapiai gražus. Tas žavus pojūtis, kaip ji išgyvena kiekvieną gyvenimo smulkmeną, niekad nebuvo prieinamas tokiam skubančiam žmogui kaip aš. Savaitę versti straipsnį, dvi dienas plauti buto langus. Žinau, kad kokybė ne visad siejasi su sugaištu laiku, juolab abejonėm, bet aš jai pavydžiu to sustojusio laiko.

 Kai galvoju, kur ji gyvena, įsivaizduoju namus, pilnus daiktų, sukauptų per visą gyvenimą, sunkių baldų, vazų. Tose patalpose įkalinti žmonės tarsi neturi ryšio su išoriniu pasauliu ir tarp jų nusistovėjo keisti santykiai. Vieni, tiksliau, viena nuo pat pradžių užsiėmusi centro vietą ir viską pavertusi savo vidumi, o kiti tapę šešėliais, daiktais. Įsivaizduoju Anos mamą virtuvėje tarp daugybės lėkštelių lėkštučių, ji išdidžiai verda pietus, o Ana su tėvu turi būti ištiestos rankos atstumu, kad nedelsdami paduotų tai, ko ji panorės. Bandau įsivaizduoti Anai skirtą kampelį, bet jo nematau, jis tarsi nepatogiai kabo kokioje pereinamoje vietoje, į kurią bet kada gali įsiveržti mama. Dar kažkur bute yra telefonas – langas į pasaulį, bet ir kalbant juo mama vaikšto aplink. Skaityti visą straipsnį »

Neuropsichoanalizė

Sudėtingumas:

neuro psichoanalize NeuropsichoanalizėDauguma šiuolaikinių psichoanalitikų pritaria nuomonei, jog tam, kad psichoanalizė būtų pripažinta kaip mokslas, ji turi būti sujungta su neuromokslu. Naujasis integruotas mokslas – neuropsichoanalizė – turintis išvesti psichoanalizę iš aklavietės, į kurią ji, kaip manoma, yra patekusi (Karlsson, 2010). Psichoanalizė turėjo šimtą metų, kad pamatytų, kaip toli gali nueiti savarankiškai, tačiau klinikinis psichoanalizės metodas jau išsėmė beveik visas savo galimybes (Solms, Turnbull, 2002).

Neuropsichoanalizė yra jaunas mokslas, susikūręs tik paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje (Andrikienė ir kt., 2004). Šis naujas mokslas smegenyse vykstančiais procesais bando paaiškinti dar S. Freudo sukurtą teoriją (Milašiūnas, 2004). Tiesa, jau pirmieji neuropsichoanalitikų tyrimai paneigė kai kuriuos psichoanalizės tėvo teiginius, pvz., apie skausmingų ankstyvųjų vaikystės išgyvenimų išstūmimą. Kiti neurobiologiniai tyrimai, priešingai, įrodo psichoanalizės teiginių pagrįstumą, pvz., apie pasąmonės vaidmenį žmogaus gyvenime ar psichoanalitinės psichoterapijos efektyvumą (Andrikienė ir kt., 2004). Skaityti visą straipsnį »

Sukčių naudojamos psichologinės strategijos

Turbūt teko skaityti ar girdėti per televiziją kalbant apie vyresnio amžiaus moteris, iš kurių sukčiai telefonu išvilioja pinigus. Sūnus sukėlė auto įvykį, reikia sumokėti kažkiek tūkstančių tam, kad nebūtų bėdų su teisėsauga. Galbūt ir jums ar jūsų artimiesiems teko sulaukti panašių skambučių?

Išties yra daug sukčiavimo schemų – būdų apgauti žmones. Kai kada apgaunami nusprendusieji įsigyti nuostabių piliulių lieknėjimui, prekes įsigyjantys internetinėse parduotuvėse, į spąstus gali papulti susiviliojusieji „darbu namuose“ ir t.t. Skaityti visą straipsnį »

ANALITINĖ PSICHOLOGIJA – JUNG Carl Gustav

sudėtingumas:

jung ANALITINĖ PSICHOLOGIJA   JUNG Carl Gustav Visa asmenybė, arba psyche, kaip ją vadina Jungas, susidaro iš atskirų struktūrų ar sistemų, kurios nors yra ganėtinai skirtingos, tačiau įtakoja viena kitą. Pagrindinės sistemos yra ego, individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.

EGO. Tai sąmoninga psichikos dalis, kuri atsakinga už suvokimą, mąstymą, jausmus ir atsiminimą. Būtent jos pagalba mes įsisąmoniname save. Ego atlieka selektyvią funkciją, leisdamas įsisąmoninti tik tuos stimulus, kurie mums yra reikšmingi. Ego suteikia žmogui tęstinumo, susietumo ir identiškumo jausmą – t.y., stabilumą tam kaip mes suvokiame save ir pasaulį. Skaityti visą straipsnį »

Kaip išgirsti kitą, užmegzti ryšį, tapti savu?

Sudėtingumas:

tarpusavio rysys Kaip išgirsti kitą, užmegzti ryšį, tapti savu?Ką reiškia, kai tarp žmonių užsimezga artimas ryšys? Kas sukuria tą ryšį? Žmonės intuityviai pajunta artumą, tačiau nežino, kodėl jis atsirado, ir nesupranta, ką daryti, kai jis dingsta. Gal susitinka artimos sielos? Ne. Paaiškinimas banalus: ryšys atsiranda, kai kitas žmogus mumis nuoširdžiai domisi ir sugeba įeiti į mūsų pasaulį, jį priimti.
Prancūzų hipnoterapeutas Ž. Bekio sako: „Kai žmogus ateina pas psichologą, jis turi pasijausti tarsi sutiko savą žmogų, su kuriuo yra pažįstamas šimtą metų.“ Tačiau daugeliui piliečių tai yra sudėtingas menas ir šioje srityje jie nepajėgia toli nueiti. Kaip sako Davidas Schwartzas, „dideli žmonės įvaldo klausymo meną, maži žmonės įvaldo kalbėjimo meną“. Skaityti visą straipsnį »